TURTO VERTINIMAS

Žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė.
Žemės mokestine verte Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
1) turto vertinimo įmonės, tvarkančios Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – turto vertinimo įmonė), nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741; 2010, Nr. 145-7415; 2011, Nr.
Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, yra pastovus dydis nuo jų apskaičiavimo datos. Valstybės įmonė Registrų centras šių verčių neskaičiuoja.
Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
Sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelius, kurie yra naudojami nekilnojamojo turto (statinių) mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, neturi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl šių veiksnių:
Nekilnojamojo turto vertinimo modelyje, kuris  yra naudojamas nekilnojamojo turto (statinių) mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, gali būti nustatomi šie veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymui:
  • nekilnojamojo turto buvimo vieta;
  • nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis;
  • nekilnojamojo turto fizinės savybės (nustatytos pagal kadastro rodiklius);
  • nekilnojamo
Statinių vidutinė rinkos vertė yra rinkos vertė, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321).
Žemės vidutinė rinkos vertė yra rinkos vertė, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Žemės masinio vertinimo taisyklėmis (Žin., 2012, Nr. 146-7536).
Turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Žemės ir statinių vidutines rinkos vertes mokesčiams (mokestines vertes) nustato valstybės įmonė Registrų centras. Žemės ir statinių rinkos vertes mokesčiams individualiu vertinimo būdu nustato turtą ir verslą vertinančios įmonės. Šiam tikslui parengtos individualaus vertinimo ataskaitos mokesčio mokėtojo kartu su prašymu  nekilnojamojo turto arba žemės mokestine verte laikyti vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, pateikiamos Registrų centrui.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta, kad žemės mokesčio mokėtojas turto vertinimo įmonės nustatytą žemės vidutinę rinkos vertę, naudojamą žemės mokesčiams apskaičiuoti, gali ginčyti tokia tvarka:
  • teikti valstybės įmonei Registrų centrui skundą dėl žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams patikslinimo per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo;
  • teikti Registrų centrui prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti kartu su prašymu žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, teikiama individualaus žemės vertinimo ataskaita, yra nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnis nustato jog žemės mokestį moka žemės sklypų savininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, valdymo įmonė.
Žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, naudojamai mokesčiams apskaičiuoti, įtaką daro:
  • žemės sklypo vieta;
  • žemės sklypo plotas;
  • pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis;
  • žemės naudmenos, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“;
  • žemės ūkio naudmenų našumo balas, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo pa
Prašymas nekilnojamojo turto (statinių) mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto (statinių) vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, gali būti teikiamas užpildžius Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių priede pateiktą prašymo formą arba laisvos formos prašymą, atitinkantį Taisyklių 34, 35 punktuose nustatytus reikalavimus.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.
 Nekilnojamasis turtas (statiniai) yra vertinamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu bei Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 234 redakcija). 
Individualaus vertinimo ataskaitas mokestinėms vertėms (tiek nekilnojamojo turto (statinių), tiek žemės) patikslinti  rengia privačios turto vertinimo įmonės. Platesnę informaciją apie visus nekilnojamojo turto vertintojus rasite Turto vertintojų priežiūros tarnyboje.
 
Prašymas žemės vidutine rinkos verte mokesčiams laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, gali būti teikiamas užpildžius Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių 1 priede pateiktą prašymo formą arba laisvos formos prašymą, atitinkantį Taisyklių 34, 35 punktuose nustatytus reikalavimus.
Nustatant vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, naudojamą mokesčiams apskaičiuoti, nėra atsižvelgiama į žemės vertės padidėjimą ar sumažėjimą lemiančių veiksnių įtaką:
  • žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų;
  • žemės sklypui nustatytų servitutų ir kitų apribojimų, išskyrus atvejus, kai dėl šių apribojimų saugomose teritorijose yra suformuotos ekologinės apsaugos arba rekreacinės zonos, arba rekreacinėse teritorijose nustatoma atskira žemės verčių zona;
  • žemės skly
  • Žemės mokesčio mokėtojas,  nesutikdamas su VĮ Registrų centro nustatyta žemės vidutine rinkos verte mokesčiams, turi teisę VĮ Registrų centrui pateikti prašymą žemės vidutine rinkos verte mokesčiams laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Šis prašymas gali būti pateiktas vieną kartą per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pradžios. Kartu su prašymu turi būti pateikta individualaus vertinimo ataskaita.
Informuojame, jog sužinoti nekilnojamojo turto mokestines vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu, galite čia. Įsigyti nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą elektronine forma galima VĮ Registrų centro savitarnoje.
Žemės ir statinių masinį vertinimą atlieka valstybės įmonė registrų centras.
 
Masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita.
Žemės mokesčiu yra apmokestinami visi fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikoje esantys privatūs žemės sklypai, išskyrus miško žemę ir ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.